- sutribiluoti
- sutribilúoti intr. 1. sutabaluoti kojomis, suspurdėti: Kiaulė sutribilavo kojomis kelis kartus ir liovėsi V.Krėv. 2. paskubomis, atmestinai ką padaryti: Sakiau, kad tu iž valios linus rautai, o dar̃ sutribilavaĩ sutribilavaĩ – pusė linų liko nenurautų Ūd. 3. greitakalbe neaiškiai sukalbėti, suburbuliuoti: Sutrìbiluoja, kad suprast neina Pns. Sutribilãvo – nieko nesupratau Kpč. \ tribiluoti; sutribiluoti; užsitribiluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.